Ar tau atleista?
EVANGELIZACIJABLOG
Apaštalų darbų knygoje skelbiama:
"Tad tebūnie jums žinoma, broliai, kad per Jį skelbiamas jums nuodėmių atleidimas" (Apaštalų darbai 13:38)
Kas yra atleidimas ir kodėl man jo reikia?
Žodis „atleisti“ reiškia nuvalyti lentą švariai. Panaikinti skolą. Nebelaikyti žmogui to, ką jis padarė. Kai įskaudiname kitą, mes ieškome atleidimo, nes tik taip santykis gali būti atstatytas. Ir svarbu suprasti vieną dalyką – atleidimas neduodamas todėl, kad jo nusipelnėme. Niekas jo nenusipelno. Atleidimas yra meilės, gailestingumo ir malonės veiksmas. Tai sprendimas nebelaikyti kaltės prieš žmogų, net jei jis tikrai padarė bloga. Bet klausimas tampa dar rimtesnis, kai kalbame apie mus ir Dievą. Raštas sako, kad visi be išimties esame reikalingi Dievo atleidimo. Visi esame nusidėję.
"Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris darytų gera ir nenusidėtų" (Ekleziasto 7:20). "Jei sakome, kad neturime nuodėmės, patys save apgauname, ir tiesos nėra mumyse" (1 Jono 1:8). Nuodėmė nėra tik klaida ar silpnumas. Iš esmės tai maištas prieš Dievą. "Tau, vienam Tau nusidėjau ir padariau, kas pikta Tavo akyse" (Psalmyno 51:4). Ir štai kur esmė – jei mūsų nuodėmės nėra atleistos, mes patys nešime jų pasekmes amžinybėje. "Ir šitie eis į amžiną bausmę, o teisieji – į amžiną gyvenimą" (Mato 25:46). "Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas Sūnaus nepriima, tas nematys gyvenimo, bet ant jo pasilieka Dievo rūstybė" (Jono 3:36). Tai nėra smulkmena. Tai ne filosofija. Tai klausimas apie mūsų pačių amžinybę. Ir todėl tas paprastas klausimas vėl sugrįžta: Ar tau atleista?
Atleidimas – kaip jį gauti?
Laimei, Dievas yra mylintis ir gailestingas – Jis trokšta atleisti mūsų nuodėmes! "Jis yra kantrus su jumis, nenorėdamas, kad kas nors žūtų, bet kad visi pasiektų atgailą" (2 Petro 3:9). Dievas nori atleisti mums, todėl Jis paruošė kelią mūsų atleidimui.
Vienintelė teisinga nuodėmių bausmė – mirtis. "Nes nuodėmės atlygis – mirtis…" (Romiečiams 6:23). Tai amžina mirtis – tai, ką mes užsidirbome savo nuodėmėmis. Dievas, turėdamas tobulą planą, tapo žmogumi – Jėzumi Kristumi (Jono 1:1,14). Jėzus mirė ant kryžiaus, paimdamas bausmę, kurią mes nusipelnėme – mirtį. "Dievas padarė tą, kuris nepažino nuodėmės, nuodėme už mus, kad mes taptume Dievo teisybe Jame" (2 Korintiečiams 5:21). Jėzus mirė ant kryžiaus, paimdamas baudą, kurią mes turėjome patirti. Kaip Dievas, Jėzaus mirtis suteikė atleidimą viso pasaulio nuodėmėms. "Jis yra mūsų nuodėmių atpirkimo auka, ir ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio nuodėmių" (1 Jono 2:2). Jėzus prisikėlė iš numirusių, paskelbdamas pergalę prieš nuodėmę ir mirtį (1 Korintiečiams 15:1–28). Šlovė Dievui! Per Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą antra (Romiečių 6:23) dalis tampa tikra: "…bet Dievo dovana – amžinas gyvenimas per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų."
Ar nori, kad tau būtų atleistos nuodėmės? Ar jaučiate tą nuolatinę kaltę, kurios negalite nusimesti? Atleidimas yra įmanomas, jei patikėsi Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju. "Jame turime išpirkimą per Jo kraują, nuodėmių atleidimą pagal Dievo malonės turtus" (Efeziečiams 1:7). Jėzus sumokėjo mūsų skolą, kad mes galėtume būti atleisti. Viskas, ką reikia padaryti – prašyti Dievo atleisti per Jėzų, tikint, kad Jėzus mirė už tavo atleidimą – ir Jis tikrai atleis! "Dievas taip mylėjo pasaulį, kad Savo viengimį Sūnų davė, kad kiekvienas, kuris Juo tiki, neišnyktų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas Sūnaus neatsiuntė į pasaulį, kad pasaulis būtų pasmerktas, bet kad pasaulis būtų išgelbėtas per Jį" (Jono 3:16-17).
Atleidimas – ar tai tikrai taip paprasta?
Taip, tai tikrai taip paprasta! Negali nusipelnyti Dievo atleidimo. Negali už jį sumokėti. Jį gali tik priimti, per tikėjimą, per Dievo malonę ir gailestingumą. Jei nori priimti Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją ir gauti atleidimą iš Dievo, gali ištarti tokias žodžius maldoje. Svarbu suprasti – ne pati malda išgelbsti, o tik tikėjimas Jėzumi Kristumi atveria kelią nuodėmių atleidimui. Ši malda yra tiesiog būdas išreikšti Dievui savo tikėjimą ir padėkoti už Jo dovanas: