Ar yra gyvenimas po mirties?
EVANGELIZACIJABLOG
Jokūbas, kalbėdamas iš savo nevilties, paklausė: "Jei žmogus miršta, ar jis vėl gyvens?" (Jobo 14:14).
Visi mes susiduriame su šiuo klausimu: ar yra gyvenimas po mirties? Kas nutinka mums po mirties? Ar tiesiog liaujamės egzistavę? Ar mirtis – tarsi besisukanti durų sistema, kurioje išeiname ir vėl sugrįžtame į žemę? Ar visi patenkame į tą patį vietą po mirties, ar einame skirtingais keliais? Ar tikrai egzistuoja dangus ir pragaras?
Biblija mums sako, kad taip – gyvenimas po mirties yra. Šis pasaulis – dar ne viskas, žmogus buvo sukurtas kažkam didesniam. Mirus, kūnas nustoja funkcionuoti ir pradeda grįžimo į žemę procesą, tačiau dvasinė žmogaus dalis gyvena toliau: "Dulkės grįžta į žemę, iš kurios jos paimtos, o dvasia grįžta pas Dievą, kuris ją davė" (Ekleziastė 12:7; palyg. Psalmė 146:4).
Tiems, kurie yra išpirkti ir kurių nuodėmės atleistos, Dievas dovanoja amžiną gyvenimą – tokį nuostabų, kad „nei akis nematė, nei ausis negirdėjo, nei žmogaus protas nesugalvojo, ką Dievas paruošė mylintiesiems Jį“ (1 Korintiečiams 2:9). Šis amžinas gyvenimas yra neatskiriamai susijęs su Jėzaus Kristaus Asmeniu: "O štai kas yra amžinas gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Jėzų Kristų, kurį Tu esi siuntęs" (Jono 17:3). Šioje Jėzaus maldoje amžinas gyvenimas lyginamas su pažinimu apie Dievą ir Sūnų: „Kas turi Sūnų, tas turi gyvenimą“ (1 Jono 5:12).
Jėzus Kristus, Dievas įsikūnijęs, atėjo į žemę, kad sumokėtų už mūsų nuodėmes ir suteiktų mums amžino gyvenimo dovaną: "Jis buvo peršautas dėl mūsų nuodėmių, sumuštas dėl mūsų neteisybių; bausmė, kuri atnešė mums taiką, nukrito ant Jo, ir Jo žaizdomis mes esame išgydyti" (Izaijo 53:5). Trys dienos po Jo nukryžiavimo, Jėzus įrodė savo pergalę prieš mirtį, prisikėlęs iš kapo – Jis yra gyvenimas įsikūnijęs (Jono 11:25) ir galutinis įrodymas, kad po mirties yra gyvenimas.
Kristaus prisikėlimas yra gerai dokumentuotas įvykis. Apaštalas Paulius kvietė žmones pasitikrinti daugiau nei 500 liudytojų, kurie matė Jėzų po Jo prisikėlimo (1 Korintiečiams 15:6). Visi jie galėjo liudyti, kad Jėzus gyvas ir kad po mirties tikrai yra gyvenimas.
Kristaus prisikėlimas, suteikiantis mums tvirtą viltį gyvenimui po mirties, yra krikščioniško tikėjimo kertinis akmuo (1 Korintiečiams 15:12–19). Kadangi Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, mes tikime, kad ir mes prisikelsime. Kaip Jėzus sakė savo mokiniams: „Kadangi Aš gyvenu, ir jūs gyvensite“ (Jono 14:19). Kristus buvo tik pirmasis iš didelės derliaus žmonių grupės, kurie bus prikeltieji (1 Korintiečiams 15:23). Lygiai taip, kaip Dievas prikėlė Jėzaus kūną, mūsų kūnai taip pat bus prikeltieji Jėzaus sugrįžimo metu (1 Korintiečiams 6:14).
Tai, kad po mirties egzistuoja gyvenimas, dar nereiškia, jog visi keliaus į dangų. Žmogus ir po mirties nenustoja egzistuoti. Ateina diena, kai bus prisikėlimas. Tačiau Dievas daro aiškų skirtumą – vienoks bus teisiųjų (tų, kurie yra Kristuje) prisikėlimas, kitoks – neteisiųjų (tų, kurie miršta savo nuodėmėse). Apie tai pranašas Danielius rašė: "Daugelis miegančių žemės dulkėse pabus: vieni amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinai paniekai" (Danieliaus 12:2). Apaštalas Paulius tai išreiškė dar tiesiau: "Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas" (Apaštalų darbų 24:15). Tai nėra pasaka ar simbolinė kalba. Tai aiškus pareiškimas: kiekvienas žmogus prisikels. Klausimas – kokiam gyvenimui?
Kiekvienas žmogus šiame gyvenime turi pasirinkimą. Ne teorinį. Ne abstraktų. Tikrą. Pasirinkimą, kuris nulemia amžiną kryptį. Raštas sako aiškiai: "Žmonėms skirta vieną kartą mirti, o po to – teismas" (Hebrajams 9:27). Tie, kurie per tikėjimą Kristumi buvo padaryti teisūs, įeis į amžiną gyvenimą danguje. O tie, kurie atmetė Kristų kaip Gelbėtoją, eis į amžiną bausmę (Mato 25:46). Pragaras, kaip ir dangus, nėra metafora ar simbolis. Tai reali vieta. Vieta, kur neteisieji patirs nesibaigiančią, amžiną Dievo rūstybę. Apreiškimo knygoje jis apibūdinamas kaip ugnies ežeras, kuriame gyventojai bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius (Apreiškimo 20:10). Jėzus sakė, kad ten bus „verksmas ir dantų griežimas" (Mato 13:42) – tai gilaus skausmo, netekties ir kartėlio vaizdas.
Ir vis dėlto svarbu suprasti vieną dalyką. Dievas nesimėgauja žmogaus žūtimi. Jis pats sako: "Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet kad nedorėlis atsiverstų nuo savo kelio ir gyventų" (Ezechielio 33:11). Jis neverčia. Jis nespraudžia į kampą. Meilė neprievartauja. Bet jei žmogus sąmoningai atmeta Kristų – vienintelį Gelbėtoją – jis atmeta ir dangų, kurį Kristus paruošė. Tuomet lieka amžinybė be Jo. Šis gyvenimas nėra tik atsitiktinis tarpas tarp gimimo ir mirties. Tai pasiruošimas tam, kas ateina. Tikėjimas Kristumi paruošia mus gyvenimui po mirties: "Kas tiki Jį, tas nėra teisiamas, o kas netiki, jau yra nuteistas, nes netikėjo viengimio Dievo Sūnaus vardu“ (Jono 3:18). Tai rimta. Bet kartu ir kupina vilties. Nes kol žmogus kvėpuoja – durys dar atviros.
Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip patirs gyvenimą po mirties. Klausimas – kokį. Tiems, kurie pasitikėjo Kristumi, gyvenimas po mirties yra amžinas gyvenimas su Dievu. Tiems, kurie Jį atmetė, amžinybė tampa atsiskyrimu – vieta, kuri Rašte vadinama ugnies ežeru. Kaip gauti amžiną gyvenimą ir išvengti pražūties? Yra tik vienas kelias – tikėjimas Jėzumi Kristumi. Jėzus pats pasakė: "Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, nemirs per amžius" (Jono 11:25–26).
Amžinas gyvenimas nėra uždirbamas. Jis nėra apdovanojimas už pastangas. Tai dovana. "Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas Sūnaus nepriima, tas nematys gyvenimo, bet ant jo pasilieka Dievo rūstybė" (Jono 3:36). Po mirties nebebus antros progos apsispręsti. Mūsų amžinoji kryptis nulemiama čia – šiame gyvenime. Šiandien. Ne rytoj. "Štai dabar yra palankus metas, štai dabar yra išgelbėjimo diena" (2 Korintiečiams 6:2). Jei mes pasitikime Jėzaus Kristaus mirtimi kaip pilnu atpirkimu už savo nuodėmes ir tikime Jo prisikėlimu iš numirusių, mums pažadėtas amžinas gyvenimas – šlovėje. "Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui… kuris… per Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai… paveldėjimui… saugomam danguje jums" (1 Petro 1:3–5). Tai ne grasinimas. Tai kvietimas.
Ne baimės žinia, o atviros durys. Kol širdis plaka – kelias dar atviras.