Ar jūs klausotės?

Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa. Mato 7:8

TIKĖJIMO UGNIS

Karta gyveno žmogus, degantis troškimu pamatyti Dievą veikiančiai realiai.
Jis šaukė:
„Dieve, uždek krūmą, kaip uždegei Mozei, ir aš Tavimi seksiu!
Dieve, sugriauk mūrus, kaip padarei Jozuei, ir aš kovosiu!
Dieve, nutildyk audrą, kaip padarei Galilėjoje, ir aš klausysiu Tavo balso!“

Tasai žmogus atsisėdo po krūmų šalia mūro sienos ant jūros kranto ir laukė, kol Dievas atsakys. Dievas išgirdo žmogaus kalbą ir atsiliepė. Jis siuntė ugnį - ne krūmui, o tikinčiųjų bendruomenei. Jis sugriovė mūrą - ne plytų, o nuodėmės. Jis nuramino audrą - ne jūroje, bet sieloje.

O tada Dievas ėmė laukti žmogaus atsako. Vis laukė ir laukė.

Bet kadangi žmogus su viltimi žiūrėjo į krūmus, o ne į širdis, į plytas, o ne į žmonių gyvenimą, į jūrą, o ne į sielas, jis nusprendė, kad Dievas nieko nepadarė.

Galiausiai žmogus pažvelgė į Dievą ir tarė:

"Negi būsi praradęs galią?"

O Dievas pažvelgė į žmogų ir tarė: "Negi praradai klausą?"