Kai malda tampa kvėpavimu

Kai žmonės išgirsta žodį malda, daugelis įsivaizduoja sudėtingus žodžius, apeigas, kažkokį šventą meną. Bet Viešpats nėra toli. Jis ne laukia mūsų tobulų sakinių, o atviros širdies.

Mokinių klausimas Jėzui buvo paprastas: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“ (Lk 11,1). Jie nemokėjo formulių. Jie tiesiog jautė, kad tas, kuris stovėjo prieš juos, gyvas. Ir kai Jis kalbėjo su Tėvu, kažkas manyje atsivėrė — noras pažinti tą patį artumą.

Malda nėra kalbos menas. Tai ne „teisingų žodžių“ surinkimas. Tai pokalbis su Tuo, kuris tave pažįsta iki tylos. Kaip kalbėtis su draugu, broliu, tėvu. Kartais kalbi, kartais tyli, kartais verki, o kartais tik sėdi ir žinai, kad Jis čia.

Viešpats paprastas. Jis supranta mūsų žodžius net tada, kai jie padriki. Jis girdi širdį, ne frazes. Todėl malda neturi būti graži — ji turi būti tikra. Be pasididžiavimo, be bandymo atrodyti „dvasingai“. Tikras santykis su Dievu visada gimsta iš paprastumo.

Kai meldžiamės, tai ne mes kažką „darome“. Tai Šventoji Dvasia mumyse kvėpuoja, šnabžda, neša mūsų širdį link Tėvo. Kartais tai būna vos vienas žodis: „Ačiū.“ Kartais – tylus „Padėk“. O kartais – bežodis buvimas, kai viskas viduje nurimsta.

Maldos esmė nėra keisti Dievą, o leisti Jam keisti mus. Kiekvienas kartas, kai atsiveri, tarsi pravėri langą į Jo gyvybę. Ir kai Dvasia pripildo, tavo malda pradeda tekėti — per tave, į kitus. Ji tampa nebe tik tavo asmeniniu ryšiu, bet ir kvietimu kitiems pajusti tą patį gyvumą.

Štai taip gimsta grandinė. Vienas žmogus pažįsta Viešpatį, tada dalijasi su kitu. Taip Dvasia plinta — ne per pamokslus, o per širdis, kurios išmoko kalbėtis su Dievu taip, kaip kalbamės su mylimu žmogumi.

Malda nėra skirta „geriems krikščionims“. Ji yra kiekvienam, kuris ieško tiesos. Net jei dar nežinai, kas yra Viešpats — pradėk nuo paprasto „Jei Tu esi, parodyk man“. Toks sakinys danguje skamba garsiau už šimtą psalmių.

Tyla, kvėpavimas, paprasti žodžiai. Čia gimsta gyvas santykis su Dievu — be religijos, be kaukių. Tik Tu ir Jis. Ir Dvasia, kuri sujungia.