Kur Dievas veikia šiandien

Tikra bažnyčia nėra religija. Ji nėra popierinių maldaknygių kolekcija, ritualų vykdymas ar formalūs apeigų atlikimai. Tai nėra vieta, kur žmonės tik laikosi tradicijų, bijo padaryti klaidą ar simboliškai „bučiuoja“ mirusį Kristų. Tikroje bažnyčioje nėra kontrolės dvasios ar taisyklių, verčiančių elgtis „teisingai“ iš baimės, o ne iš meilės. Ji nėra turgus, kur Dievo žodis būtų perkamas ar aukojamas siekiant „nusipirkti“ išgelbėjimą ar nuodėmių atleidimą. Tai nėra ir vieta, kur tik „susirenka žmonės pasidalinti apkalbomis“ ar pabendrauti lyg skautų būrelyje.

Tikra bažnyčia – gyva. Joje Dievas veikia čia ir dabar, Jo Dvasia prisiliečia prie žmonių širdžių, gydo, išlaisvina, moko ir įkvepia. Čia kiekvienas yra dalis kūno – ne tik žiūrovas, bet dalyvis. Čia naudojamos dvasinės dovanos, išreiškiama meilė vieni kitiems, žmonės tarnauja, garbina Dievą ir auga dvasiškai kartu.

Trumpai tariant, Biblija moko, kad turime lankyti bažnyčią, kad galėtume garbinti Dievą kartu su kitais tikinčiais ir būti mokomi Jo Žodžio, kad augtume dvasiškai. Ankstyvoji bažnyčia „išlaikė ištikimybę apaštalų mokymui, bendrystei, duonos laužymui ir maldai“ (Apaštalų darbų 2:42). Jie neturėjo specialaus bažnyčios pastato, bet „kasdien susirinkdavo kartu šventyklos kiemuose, laužė duoną savo namuose ir valgydavo drauge su džiaugsminga ir nuoširdžia širdimi“ (Apaštalų darbų 2:46). Nesvarbu, kur vyksta susirinkimas, tikintieji klesti bendrystėje su kitais ir per Dievo Žodžio mokymą.

Bažnyčios lankymas nėra tik „gera rekomendacija“; tai Dievo valia tikintiesiems. Hebrajams 10:25 sako, kad neturėtume „atsisakyti susirinkimų, kaip kai kurie linkę daryti, bet vieni kitus skatinti – ir tuo labiau, kai matote artėjantį Dienos laiką.“ Bažnyčia yra vieta, kur tikintieji gali mylėti vieni kitus (1 Jono 4:12), skatinti vieni kitus (Hebrajams 3:13), „vieni kitus raginti meilės ir gerų darbų“ (Hebrajams 10:24), tarnauti vieni kitiems (Galatams 5:13), mokyti vieni kitus (Romiečiams 15:14), gerbti vieni kitus (Romiečiams 12:10) ir būti vieni kitiems maloningi bei užjaučiantys (Efeziečiams 4:32).

Kai žmogus pasitiki Jėzumi Kristumi dėl išgelbėjimo, jis tampa Kristaus kūno nariu (1 Korintiečiams 12:27). Kad bažnyčios kūnas tinkamai funkcionuotų, visi jo „kūno nariai“ turi būti aktyvūs ir veikti (1 Korintiečiams 12:14–20). Mes neturėtume lankyti bažnyčios tarsi būtume tik stebėtojai. Iš tiesų mes esame dalis savo bažnyčios, tarnaudami ir naudodami Dievo mums duotas dovanas (Efeziečiams 4:11–13). Be galimybės realizuoti savo dovanas ir gauti kitų tikinčiųjų pagalbą bei padrąsinimą (1 Korintiečiams 12:21–26), tikintysis nepasieks pilno dvasinio brandumo. Tarnaujant, garbinant ir gyvenant bendruomenėje, Kristaus kūnas atspindi, koks yra Dievas. Kartu mes esame pasaulio šviesa (Mato 5:14–16).

Šventoji Dvasia kiekvienam tikinčiajam davė dvasinę dovaną, skirtą Kristaus kūno stiprinimui ir Jo atspindėjimui kitiems. Kai skirtingi žmonės su skirtingomis dovanomis dirba kartu, Kristaus kūnas tampa gyvas, stiprus ir matomas pasauliui.

Dėl šių ir kitų priežasčių bažnyčios lankymas, dalyvavimas ir bendrystė turėtų būti nuolatinė tikinčiojo gyvenimo dalis. Nors kas savaitinis bažnyčios lankymas nėra tiesiogiai „privalomas“, kiekvienas, priklausantis Kristui, turėtų jausti norą garbinti Dievą, priimti Jo Žodį ir bendrauti su kitais tikinčiais.

Jei dar nelankote bažnyčios, ieškokite tokios, kurioje būtų:

• Gyvas Dievo buvimas – vieta, kur Dievas realiai veikia per Šventąją Dvasią, maldą ir garbinimą.

• Dvasinės dovanos naudojimas – tikintieji aktyviai dalijasi savo dovanomis, stiprindami vieni kitus ir liudydami Dievo galią.

• Tikėjimo stebuklai – žmonės patiria gydymus, išlaisvinimus ir Dievo ženklus realiame gyvenime.

• Autentiška bendrystė – kiekvienas priimamas, mylimas ir skatinamas augti asmeniniame santykyje su Dievu.

• Tarnystė ir meilės veiksmai – tikintieji padeda vieni kitiems ir savo bendruomenei, atspindėdami Kristaus meilę.

• Dvasinis ugdymas ir gyvas mokymas – mokoma Biblijos tiesos taip, kad ji keičia gyvenimus, o ne tik pateikiama kaip taisyklės ar religijos tradicija.

Skirkite šiek tiek laiko padėkoti Dievui, kad gyvenimo dėl Jėzaus kelio nereikia eiti vienam. Prašykite Jo išminties, kaip rasti tokią gyvą, charizmatišką ir Dievą atspindinčią bažnyčią, prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir tarnauti kitiems.