Nebijokite prašyti pagalbos - I dalis
BLOG
Kaip atrasti sveiką savo tapatybę – pamatyti save taip, kaip mus mato Dievas. Antroji žodžio P R I V A L U M A I (arba įpročių) raidė slepia vieną labai svarbią mintį, nes be jos sunku žengti pirmyn: nebijokite prašyti pagalbos.
Kartais mes galvojame, kad turime viską išspręsti patys. Bandome nešti savo naštas vieni, slepiame savo kovas ir apsimetame, kad viskas gerai. Tačiau Dievas niekada nesukūrė mūsų gyventi vienų. Jis sukūrė mus santykiui, bendrystei ir tam, kad vienas kitą stiprintume.
Laiške Hebrajams rašoma, kad kai žmogus atsitraukia nuo kitų ir nenori būti kartu su tais, kurie seka Jėzumi, tai nėra tik praleista gera galimybė. Kartais tai gali tapti blogu įpročiu – įpročiu užsidaryti, atsiskirti ir neleisti kitiems būti šalia.
Nes dažnai būtent per žmones Dievas atneša padrąsinimą, išgydymą, išmintį ir naują jėgą. Kartais vienas paprastas pokalbis, viena nuoširdi malda ar vienas žmogus šalia gali tapti tuo momentu, kai gyvenimas pradeda keistis.
Nereikia būti stipriam visada. Tikra stiprybė kartais prasideda nuo paprasto žodžio:
„Man reikia pagalbos.“ ❤️
Žodis „įprotis“, kuris buvo panaudotas Laiške hebrajams 10:24–25, reiškia ne tik tai, ką mes kartojame kiekvieną dieną. Tai kažkas, kas tampa mūsų gyvenimo dalimi, tuo, prie ko mes priprantame ir kas pradeda mus formuoti.
Mūsų įpročiai visada kažką mumyse kuria. Jie gali mus gydyti arba gali dar labiau žeisti. Geri įpročiai, tokie kaip buvimas tarp žmonių, kurie myli, palaiko ir stiprina vienas kitą, tampa tarsi vaistas širdžiai. Jie padeda mums augti, gyti ir atrasti naują jėgą. Tačiau blogi įpročiai, tokie kaip atsitraukimas, užsidarymas savyje ir vienatvė sunkiais gyvenimo momentais, dažnai tampa keliu į dar didesnį skausmą ir nusivylimą.
Todėl šiandienos priminimas — nebijokite prašyti pagalbos — yra toks svarbus, jei norime iš tikrųjų augti ir atrasti sveiką savo tapatybę. Daugelis giliausių mūsų vidinių kovų niekada neiškyla į paviršių tol, kol nepradedame kalbėti. Kartais pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikime, gali atverti duris į laisvę. Tai gali būti draugas, žmogus, kuris mus veda, sutuoktinis ar tiesiog kažkas, kas pasiruošęs išklausyti. Dievas dažnai veikia ne tik per didelius stebuklus, bet ir per paprastus pokalbius, per žmones, kuriuos Jis atveda į mūsų gyvenimą. ❤️
Paklausk savęs:
Ar aš turiu įprotį atsitraukti nuo žmonių, kai man sunku?
Ar aš bandau viską nešti vienas?
Jeigu taip — tai gali pasikeisti.
Sprendimas paprastas: kreipkis pagalbos.
Ne tik vieną kartą. Tegul tai tampa tavo gyvenimo būdu — atviru bendravimu, nuoširdžiais pokalbiais ir ryšiu su žmonėmis, kurie eina kartu su Jėzumi.
Nes kartais tas vienas žingsnis — pasakyti „man reikia pagalbos“ — tampa pradžia didelio pokyčio. 🔥❤️
Pamąstyk šiandien:
Su kuo aš galiu pasikalbėti apie įpročius, kuriuos bandau sukurti arba pakeisti?
Kam galiu atverti savo širdį ir pasakyti tiesą apie tai, su kuo kovoju?
Ką aš noriu jiems pasakyti?
Kada žengsiu tą pirmą žingsnį ir pradėsiu šį pokalbį?
Malda
Dieve, ačiū Tau, kad man nereikia visko nešti vienam. Ačiū, kad Tu matai mano širdį, mano kovas ir vietas, kur man reikia pokyčio. Duok man drąsos būti atviram. Padėk man ne slėpti savo skausmo, bet ieškoti pagalbos ir priimti žmones, kuriuos Tu atvedi į mano gyvenimą. Išmokyk mane kurti gerus įpročius, kurie veda į gyvenimą, laisvę ir tikrą pokytį. Šventoji Dvasia, vesk mane šiandien. Parodyk, su kuo turiu pasikalbėti, ką turiu pasakyti ir kada žengti tą žingsnį. Noriu ne tik išgyventi — noriu augti, keistis ir gyventi taip, kaip Tu mane sukūrei.
Amen. ❤️🔥
Visi užrašai
